Lietuvos piligrimų bendrija Choose english language English Scegli la lingua italiano Italiano Pasirinkite lietuvių kalbą Lietuvių
Forumas | Nuorodos | Kontaktai
 
Šventieji Lietuvos heraldikoje

Apklausos

Rezultatai | Buvusios apklausos

Parama

Skirkite 2 proc. pajamų mokesčio Lietuvos piligrimų bendrijai ir piligrimams

Projektai

Facebook






Šv. Rokas

Šventasis Rokas (lot. Rochus) prancūzų kilmės šventasis, gyvenęs XIII-XIV a. (g. apie 1295 – 1327 m. rugpjūčio 16 d. pagal kitus šaltinius g. apie 1348 m. - 1376/1379 m. rugpjūčio 15-16 d.) – katalikų šventasis. Rugpjūčio 16 dieną senoliai švęsdavo pjūties pabaigą. Vėliau ši šventė sutapatinta su Roko varduvėmis. Jis išdalijo savo turtus vargšams, o pats tapo piligrimu ir visą gyvenimą slaugė ligonius, sergančius maru, cholera ir odos ligomis. Remiantis legendomis tikima, kad pats Rokas sirgo maru, bet turėjo stebuklingą galią gydyti žmones ir išsigydė pats. Šv. Rokas gydydamas žmones daug keliavo, buvo apkaltintas šnipinėjimu uždarytas į kalėjimą, kur mirė. Šv. Roko kultas labiausiai paplito XIV a. Jis buvo populiarus ir vėliau, ypač siaučiant maro epidemijoms. Lietuvių senojoje skulptūroje šv. Rokas dažniausiai vaizduojamas kaip nusilpęs ar pavargęs keliautojas – su piligrimo atributais lazda ir kelionmaišiu, permestu per petį. Šalia jo kartais stovi legendinis Gotardo šuo, savo nasruose laikantis duonos kepalą. Taip pat šv. Rokas dažnai vaizduojamas, kaip sergantysis maru ar rodantis koją su juoda dėme virš kelio (maro požymis). Tikima, kad Rokas turėjęs šunį, kuris jį nusilpusį pamaitino ir taip išgelbėjo nuo bado. Šv. Rokas laikomas ligonių, ypač sergančių maru, globėju. Šv. Rokas kartais grupuojamas su Šv. Sebastijonu, taip pat sergančiu maru.

 Gruzdžiai


Herbas. Auksiniame lauke juodai apsirengęs šv. Rokas su juodu šunimi. Kūnas natūralios spalvos, kairės kojos žaizda juoda, barzda, marškiniai ir kriauklė sidabriniai, apavas, krepšys ir lazda rudi.

Gruzdžių miestelis – Šiaulių r. sav. seniūnijos centras. Vietovė iš pradžių priklausė Gruzdžiams, nuo XVIII a. pabaigos – Zubovams ir kitiems kilmingiesiems. Prie Gruzdžių dvaro įsikūręs kaimas pirmą kartą Gruzdžių vardu pavadintas 1623 m., o miesteliu – 1636 m. Tuomet buvo pastatyti evangelikų reformatų maldos namai, o pirmoji katalikų bažnyčia – apie 1670 m. Gruzdžiai nuo seno garsėja šv. Roko (šventė – rugpjūčio 16 d., arba pirmas sekmadienis po Žolinių) atlaidais. Bažnyčioje saugomas vertingas XVIII a. antrosios pusės šio šventojo paveikslas. Pasak hagiografijos, šv. Rokas saugo gyventojus nuo ligų. Prie jo kulto paplitimo prisidėjo ir vietos medžio drožėjas, dievdirbys Aloyzas Gendvila (1845-1919), žmonių pramintas Rokdirbiu, nes jo mėgstamiausias kūrybos objektas buvo šv. Rokas. Šios aplinkybės paskatino naujame Gruzdžių herbe pavaizduoti Šv. Roką. Gruzdžių herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 1999 m. rugsėjo 24 d. (VŽ, 2000, nr. 42-1200). Herbo autorius, dailininkas Raimondas Miknevičius.

 

Šaltiniai:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-08-16-sv-rokas/48582
http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0v._Rokas
http://day.lt/sventes/straipsniai/rokas_pjuties_pabaiga

©Lietuvos piligrimų bendrija, 2004 - 2017 | Darius Liutikas, +370 614 94092